RSS

Klasės svetainė

Kviečiu pasisvečiuoti ką tik sukurtoje mano klasės svetainėje:  http://vamaja.jimdo.com Tiesa, dar tik pati pradžia, bet gal jau kas nors sudomins.O gal ir patarimų sulauksiu.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 27 gruodžio, 2011 Uncategorized

 

Apie prabudimą

Tėvas beldžiasi į sūnaus kambario duris.

– Sūnau, – kviečia jis. – Prabusk!

Sūnus atsako:

-Tėti, aš nenoriu keltis.

Tėvas šaukia:

-Kelkis,tau reikia eiti į mokyklą.

Sūnus atsako:

-Aš nenoriu eiti į mokyklą.

-Kodėl nenori? – klausia tėvas.

-Dėl trijų priežasčių, – sako sūnus.

-Pirma: tai labai nuobodu; antra: vaikai mane erzina; ir trečia: aš nekenčiu mokyklos.“

O tėvas atsako:

-Ką gi, aš tau išvardinsiu tris priežastis, dėl kurių tu privalai eiti. Pirma: nes tai tavo pareiga; antra: tau keturiasdešimt penkeri metai; ir trečia: nes tu esi mokyklos direktorius. Prabusk, prabusk! Tu jau suaugai. Tu per didelis, kad miegotum. Prabusk!

(Autorius nežinomas)

 
Parašykite komentarą

Publikavo 29 lapkričio, 2011 Uncategorized

 

Dvi sėklos

Derlingoje rudens žemėje gulėjo greta dvi sėklos.
– Noriu augti! – tarė pirmoji sėkla. – Įleisti šaknis į žemės gilumą ir išželdinti daigą. Sveikindama pavasarį, noriu lyg vėliavas išskleisti savo švelnučius pumpurus. Trokštu savo veidu pajusti saulės šilumą ir savo žiedlapiais – rytmetinės rasos palaimą!
Ir pradėjo augti.
– Koks likimas! – murmėjo antroji sėkla. – Aš bijau. Jei leisiu šaknis gilyn į žemę, nežinia, ką ten tamsoje rasiu. Jei stiebsiuosi aukštyn, kieti grumstai gali sužaloti mano gležnučius daigelius. O jei išskleisiu pumpurus, juos gali sudoroti kokia nors sraigė. Na, o kai praversiu savo puikius žiedlapius, koks nors berniūkštis turbūt mane išraus. Ne, verčiau palauksiu, kol bus pakankamai saugu.
Ir pradėjo laukti.
Ieškodama lesalo, pavasario žemėje kapstėsi višta. Pamatė belaukiančią sėklą ir sulesė.
Rizikuoti yra normalu. Tačiau niekada nereikia pamiršti, jog kartais pavyksta, o kartais – ne.

Autorius: Bruno Ferrero

2011-07-17.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 29 lapkričio, 2011 Uncategorized

 

Pieštuko alegorija

Šį tekstą sėkmingai panaudojau rugsėjo pirmosios šventinėje pamokoje. Gaila, kad ne visur būna autoriai parašyti.

 

Pagaminęs pieštuką pieštukų kūrėjas jam tarė:
– Prieš išeidamas į platųjį pasaulį tu turi įsiminti 5 taisykles. Visada laikykis jų ir tu tapsi geriausiu pieštuku, kokiu tik gali tapti.
1. Tu galėsi atlikti daugybę puikių darbų, jei tik leisiesi laikomas kažkieno rankos.
2. Laikas nuo laiko Tau teks patirti skausmingą drožimą, bet to reikia, kad tu taptum geresniu pieštuku.
3. Tu galėsi ištaisyti bet kurias savo padarytas klaidas.
4. Svarbiausia tavo dalis visada bus tai, kas tavo viduje.
5. Nesvarbu, kas beatsitiktų tu turi rašyti. Nepriklausomai nuo situacijos sudėtingumo tu visada turi palikti aiškią, lengvai įskaitomą žymę.

Pieštukas suprato, pažadėjo įsiminti ir nuėjo į dėžutę žinodamas savo kūrėjo valią.

Dabar pakeiskim pieštuką tavimi ir pritaikykim taisykles tau, kad taptum geriausiu, kokiu tik gali tapti.

1. Palaikomas Dievo rankos tu galėsi padaryti daug didžių darbų. Ir leisk kitiems žmonėms naudotis tavo gautomis Dievo dovanomis.
2. Kartas nuo karto Tu patirsi skausmingą aštrinimą spręsdamas įvairias problemas, bet to reikia, kad taptum stipresnis.
3. Tu galėsi ištaisyti klaidas, kurias gal tu padarysi arba paprasčiausiai išaugsi iš jų.
4. Svarbiausia – tavo vidus.
5. Kokiu paviršium tu eitum, turi palikti savo žymę. Nepaisant situacijos,turi išlikti žmogumi ir laikytis Dievo įsakymų.

Kiekvienas mūsų yra lyg pieštukas… Sukurtas Kūrėjo unikaliam ir ypatingam tikslui.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 21 rugsėjo, 2011 Uncategorized

 

Niekada nepasiduok

Rušdamasi susitikimui su auklėtiniais ir jų tėveliais, internete radau įdomių minčių. Nuorodose pažymėjau adresą, kur galima rasti neblogų tekstelių.

Vienas jų – Niekada nepasiduok

 

Gyveno kartą dvi varlės. Buvo jos draugės ir gyveno viename griovyje. Tik viena iš jų buvo drąsi, stipri, linksma, o kita – nei šis, nei tas: bailė, tinginė, miegalė.
Vis dėlto gyveno jos drauge.
Ir štai vieną kartą naktį išėjo jos abi pasivaikščioti.
Eina sau miško keliu ir staiga mato: stovi namas. O šalia – namo rūsys. Ir kvepia iš jo labai skaniai: pelėsiais, drėgme, grybais. O tai kaip tik tai, ką varlės mėgsta.
Greitai įlindo jos į rūsį, ėmė žaisti ir šokinėti. Šokinėjo, šokinėjo ir netyčia įkrito abi į puodynę su grietine.
Ir ėmė skęsti.
O skęsti joms, žinoma, nesinori.
Tada jos ėmė muistytis, ėmė plaukioti. Bet ta molinė puodynė buvo labai slidžiomis aukštomis sienelėmis ir varlėms iš ten niekaip nesisekė ištrūkti.
Ta varlė, kuri buvo tinginė, paplaukiojo, pasimuistė truputį ir galvoja:
„Vis tiek man iš čia neištrūkti. Kam gi be reikalo aš čia muistysiuos? Tik kan- kinsiuos be reikalo. Jau geriau aš iš karto nuskęsiu.”
Pagalvojo ji taip, nustojo spurdėti – ir nuskendo.
O antroji varlė buvo ne tokia. Ši galvoja:
„Ne, brolyčiai, nuskęsti aš visada suspėsiu. Tai nuo manęs niekur nedings. Geriau jau aš dar paplaukiosiu, paspurdėsiu. Kas žino galbūt man kas nors ir pavyks.”
Bet, deja, niekaip nesiseka. Kaip be- plaukiotum – toli nenuplauksi. Puodynė maža, sienelės slidžios – neišlipti varlei iš grietinės.
Bet vis tiek ji nepasiduoda, nenusimena.
„Nieko, – galvoja, – kol jėgų turiu, judėsiu. Aš juk dar gyva, reiškia, reikia gyventi. O toliau – kas bus, tas bus.”
Ir štai iš paskutinių jėgų kovoja mūsų drąsioji varlė su savo varliška mirtimi. Jau ir atmintį ėmė prarasti. Jau springsta. Jau ją ir į dugną traukia. O ji vis tiek nepasiduoda. Savo letenėlėmis dirba. Letenėles judina ir galvoja:
„Ne, nepasiduosiu! Paišdykausime, varliškoji mirtie!…”
Ir staiga – kas gi tai? Staiga jaučia mūsų varlytė, kad po jos kojomis jau ne grietinė, o kažkas tvirto, kieto, patikimo, kažkas panašaus į žemę. Nustebo varlė, pasižiūrėjo aplink ir mato: jokios grietinės puodynėje jau nėra, o stovi ji, varlė, ant sviesto gabalo.
„Kas atsitiko? – galvoja varlė. – Iš kur atsirado sviestas?”
Nustebo, o po to susiprotėjo: juk ji pati savo letenėlėmis iš skystos grietinės kietą sviestą sumušė!
„Na štai, – galvoja varlė, – reiškia aš gerai padariau, kad iš karto nenuskendau.”
Pagalvojo ji taip, iššoko iš puodynės ir nušuoliavo namo į mišką.
O kita varlė liko puodynėje.
Ir niekada ji, balandėlė, daugiau nematė baltojo pasaulio, ir niekada nešokinėjo, ir niekada ne kvaksėjo.
Na ką gi! Teisybę sakant, tai pati tu, varle, ir kalta. Nepasiduok! Neprarask vilties! Nemirk anksčiau už mirtį!

 
Parašykite komentarą

Publikavo 21 rugsėjo, 2011 Uncategorized

 

Pasitikėjimas savimi

Tik neseniai “atradau“ knygą, kurią skaitau ir žaviuosi daugeliu joje išsakytų minčių. Tai Tomos Giedraitienės – Lileikienės knyga “Kelias į vaiko širdį“. Noriu pasidalinti keletu minčių iš šios knygos.

Tik laisvas, pasitikintis, atviras pedagogas gali išauklėti tokią asmenybę, kuri turėtų savo nuomonę, gebėtų drąsiai diskutuoti, nebijotų pasakyti “aš esu“. Tame “aš“ turėtų tilpti ir savimeilė, ir pasitikėjimas, ir inteligencija, ir pagarba kitam. Tačiau, ar neatsitinka taip, kaip toje patarlėje “Kaip šauksi, taip ir atsilieps“. Dažnai ir geriausi pedagogai negali suprasti ir pateisinti savo auklėtinių elgesio. Mokiniams būtina įteigti, kad jie patys stato sau gyvenimo pilis. Tegul pradžioje tai bus tik svajonės, ateities vizijos. Juk svarbu tikėti tuo, ko tu sieki.

Čia ir noriu pacituoti austrų psichologo Artūro Lasseno mintis iš minėtos knygos.(Autorės vertimas) Jos, tarsi gyvenimo taisyklės, turėtų būti užrašytos kiekvieno jaunuolio dienoraštyje:

Tu visada turi tokias galimybes, kokias susikuri pats.

Kiekvieną rytą turi naują galimybę įrodyti pasauliui, jog esi nugalėtojas.

Mintys – tai jėga. Naujos mintys – tai naujas Gyvenimas.

Negatyvios mintys – tai dvasinės energijos švaistymas, tai žala, kurią darai pats sau.

Gyvenimas – bumerangas. Tai, ką tu duodi kitiems, būtinai sugrįš atgal.

Tu esi tai, apie ką galvoji.

Jei negali pakeisti situacijos, pakeisk požiūrį į ją.

Tavo mintys – pats didžiausias tavo turtas.

Stebėk savo Mintis – jos tampa Žodžiais.

Stebėk savo žodžius – jie tampa tavo Veiksmais.

Stebėk savo veiksmus – jie tampa Įpročiais.

Stebėk savo įpročius – jie tampa Charakterio bruožais.

Stebėk savo Charakterį – jis kuria Tavo Likimą“

(Dialogas, Nr.31 (386)

 
Parašykite komentarą

Publikavo 9 gegužės, 2011 Uncategorized

 

Sveikas, pasauli!

Welcome to WordPress.com. This is your first post. Edit or delete it and start blogging!

 
Komentarų: 1

Publikavo 5 vasario, 2011 Uncategorized

 

Gyventi verta, nes tiek daug už ką esame vieni kitiems dėkingi

Amerikos rašytojas ir kuklaus gyvenimo pionierius H.D.Toro kiekvieną rytą, vos pabudęs, visados klausdavo savęs tų pačių trijų dalykų: 1. Kas gera mano gyvenime? 2. Dėl ko galiu būti laimingas? 3. Už ką turėčiau būti dėkingas?
Rašytojo patirtis: šie trys klausimai jau nuo pat ryto nuteikia žmogų palankiai, jis galvoja apie teigiamus dalykus. Jie sutvirtina žmogaus pasitikėjimą, jog eina teisingu keliu, primena sau ir kitiems praeityje padarytus gerus darbus. Jei porą savaičių patys asmeniškai tikrinsite šį Toro planą, galėsite konstatuoti štai ką: atsakymai į 1 ir 2 klausimus ne visada bus vienodi. Jie priklauso nuo nuotaikos.
Trečias klausimas visada pataiko į dešimtuką. Kad ir kokia sunki diena jūsų lauktų, kad ir kaip pavargę ar liūdni būtumėte, visada atrasite porą dalykų, už kuriuos galėtumėte būti dėkingi. Dėkingumo jausmas sustiprina jūsų ginamąsias jėgas, suteikia gyvenimo džiaugsmo.
Dėkingumas yra ta gyvybinė jėga, kuri lydi mus iki senatvės ir duoda vaisių.
Antonijus Malo pasakoja  istoriją apie senį, kuris savo sode kasė gilias duobes."Ką tu ten veiki"- paklausė jo kaimynas. "Sodinu mangų medelius", – atsakė senis. "Nejaugi ketini paragauti dar šių medžių vaisių?" – "Ne, taip ilgai aš negyvensiu, bet gyvens kiti. Per visą savo gyvenimą aš valgiau mangus nuo medžių, kuriuos pasodino kiti. Aš dabar tik išreiškiu savo padėką".
Jei jauti dėkingumą už tai, ką gavai, vadinasi draugauji su praeitimi. Jei iš dėkingumo pats darai ką nors gera – tai draugauji su dabartimi.Jei parodai, kiek daug vieni kitiems esame dėkingi – draugauji su ateitimi.
(Tai ne mano mintys, autoriaus nežinau)
 
Parašykite komentarą

Publikavo 6 gegužės, 2010 Uncategorized

 

Diagnozė:mokytojas

Visiškai neseniai savo „archyve“
radau Doc. Laimutės Bulotaitės straipsnį „Diagnozė: mokytojas, rašytą 2006m. lapkričio
mėn.4d.

Pastaruoju metu vis
plačiau pradėta kalbėti apie mokytojų fizinę būklę, saugumą darbe, pensijinio amžiaus
nustatymą ir t.t. Drįstu pasiūlyti perskaityti šio straipsnio ištrauką ir
palyginti šių dienų problemas su jau senokai atliktais tyrimais.

Diagnozė: mokytojas

Ar žmonių minioje galima
pažinti fiziką, psichologą ar ekonomistą? Manau, dauguma atsakytų neigiamai. O
ar galima pažinti mokytoją? Turbūt pradedate šypsotis ir pritariamai linkčioti galvomis.
Teigiamai į šį klausimą atsako ir patys mokytojai. Deja, pažinti juos galime ne
dėl sklindančio iš jų gerumo ar išminties…
Mokytojų patiriamo streso tyrimai

Pastaraisiais metais
padaugėjo mokytojų patiriamo streso tyrimų. Jie liudija, kad mokytojo darbas –
ganėtinai įtemptas. Šiuos tyrimus skatina, viena vertus, mokytojų, kaip
profesinės grupės, padėtis – jų sveikatos būklė, pasitenkinimas darbu,
ketinimai keisti darbą. Kita vertus – rūpestis moksleivių pažangumo kėlimu.
Tyrėjai jau seniai pripažino, kad moksleivių pažangumas labai smarkiai
priklauso nuo mokytojų psichologinės savijautos ir pasitenkinimo savo darbu.

Suomijoje atlikti
tyrimai parodė, kad 55 proc. visų darbuotojų patiria „perdegimo“ simptomus –
ypač emocinį išsekimą. 27 proc. mokytojų jaučia rimtus išsekimo simptomus (cit.
pagal Rasku A., Kinnunen U., 2003).

1997 metų Švedijos
statistikos departamento duomenimis, mokytojavimas – daugiausiai streso
kelianti specialybė. 64,3 proc. mokytojų prisipažino, kad beveik pusę savo
darbo laiko jie kenčia nuo streso. Tarp kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių
darbuotojų šis skaičius vidutiniškai siekia 46,8 proc. (Jacobsson C., Pousette
A., Thylefors I., 2001).

Anglijoje atliktų
mokytojų apklausų rezultatai rodo, kad trečdalis mokytojų kenčia nuo stipraus
streso arba „perdegimo“ sindromo (cit. pagal R. van Dick, U. Wagner, 2001).
Nacionalinės mokyklos direktorių asociacijos Anglijoje 2000 metais atlikta
apklausa parodė, kad 40 proc. apklaustų mokyklos direktorių pastaraisiais
metais kreipėsi į gydytojus del streso sukeltų problemų, 20 proc. mano, kad jie
vartoja per daug alkoholio, ir net 15 proc. įtaria, kad jie jau yra
alkoholikai. 25 proc. mokyklos direktorių patiria rimtų streso sukeltų
sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, nemiga, depresija bei skrandžio ir
virškinamojo trakto ligos (Matt Jarvis, 2002).

Ir amerikiečiai, ir
australai teigia, kad daug mokytojų dėl streso keičia darbą ar išeina į pensiją
anksčiau laiko.

Mokytojų patiriamo streso priežastys

Mokytojų
darbe nėra vienos pagrindinės streso priežasties. Jų yra daug, ir jos keičiasi.
Apžvelgus mokytojų patiriamo streso tyrimus, streso priežastis galima
suskirstyti į 6 grupes:


švietimo sistemos ir socialiniai pokyčiai,


vaidmenų konfliktai ir vaidmenų sumaištis,


prastos fizinės ir socialinės darbo sąlygos,


problemų keliantys mokiniai,


prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimo su kolegomis problemos,


problemų keliantys mokytojai (ši kategorija mažiau aptariama. Tai mokytojai,
kurie nenori keistis, nenori permainų, jų kvalifikacija yra žemesnė, prastesnis
pasirengimas dirbti ir pan.).

Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausę 218
mokytojų šešiolikoje vidutinio dydžio mokyklų Anglijoje, nustatė 14 reikšmingų
ryšių tarp streso priežasčių ir pasitenkinimo darbu, nebuvimo darbe dažnumo ir
ketinimo mesti mokytojavimą. Streso priežastys, pagal šiuos autorius, buvo
neigiamai susiję su pasitenkinimu darbu ir teigiamai – su pamokų praleidimo
dažnumu bei noru keisti darbą. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad veiksniai,
sukeliantys mokytojams stresą, yra labai subtilūs, gali būti laikini ir labai
asmeniški. Todėl tyrimų rezultatai kartais gali būti ir prieštaringi (Sutton G.
W., Huberty T. J., 2001.)

Lietuvos mokytojų patiriamas stresas

2005
m. mokytojų streso tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300 mokytojų iš
įvairių Lietuvos miestų bei rajonų – Vilniaus, Elektrėnų, Panevėžio, Ukmergės,
Kėdainių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 42,3 metai (jauniausias buvo 28 metų,
vyriausias – 68 metų). Darbo mokykloje stažas – nuo 1 metų iki daugiau nei 20
metų. Apklaustos 268 moterys ir 32 vyrai.

Mokytojai
vertino įvairius savo darbo aspektus pagal keliamą stresą nuo 1 (visai nekelia
streso) iki 4 (nuolat kelia stresą). Žemiau pateikiami kai kurių vertinimų
vidurkiai:


ataskaitų ir kitų „popierių“ gausa 3,02;


mažas atlyginimas 2,62;


mokytojo vaidmenų gausa (mokyti, auklėti, prižiūrėti…) 2,55;


švietimo sistemos reforma 2,53;


aukšti reikalavimai mokytojui 2,52;


netinkamas moksleivių elgesys 2,50;


mokymosi motyvacijos stoka 2,48;


visuomenės požiūris į mokytojo darbą 2,42;


nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23;


didelė atsakomybė 2,22;


moksleivių egzaminai 2,01;


darbo krūvis 1,92;


darbo sąlygos 1,91.

Mūsų
gauti rezultatai sutampa su kitų autorių atliktų tyrimų duomenimis. Didžiausią
stresą mokytojams kelia reikalavimai, keliami mokytojams (didelė atsakomybė,
mokytojų vaidmenų gausa, ataskaitų ir kitų dokumentų gausa, moksleivių
egzaminai). Mažiausią stresą kelia darbo aspektai, kuriuos galime pavadinti
„psichologiniu klimatu mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais
mokytojais ir pan.). Rezultatai parodė, kad mokytojų patiriamas stresas susijęs
su jų .pasitenkinimu darbu. Kuo didesnį stresą mokytojams kelia įvairūs jų
darbo aspektai, tuo jie mažiau patenkinti savo darbu.

Lietuvos mokytojų sveikatos būklė

Savo
sveikatos būklę 43,3 proc. apklaustų mokytojų apibūdino kaip gerą, 53 proc.
įvertino patenkinamai, o 3,7 proc. – prastai.

Dešimtbalėje
sistemoje mokytojų sveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterų – 6,92, o vyrų
šiek tiek didesnis – 7,30).

Dažniausiai
mokytojai skundėsi nuovargiu. Net 95,6 proc. apklaustųjų teigė jį patiriantys
bent kartą per savaitę. Antroje vietoje – galvos skausmai. Rečiau ar dažniau
galvos skausmą patiria 68,3 proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojų. Rezultatai
parodė, kad dauguma mokytojų patiriamų simptomų nėra tiesiogiai susiję su
amžiumi ir darbo stažu. Vyresnio amžiaus mokytojai dažniau skundžiasi tik
įtampa sprande bei pečių srityje ir aukštu kraujo spaudimu. Tačiau bendrai savo
sveikatos būklę bėgant metams mokytojai vertina blogiau. Bendras mokytojų
sveikatos vertinimo vidurkis 10 balų skalėje yra 6,93, jaunesnių nei 30 metų
mokytojų grupėje – 7,59, 31–45 metų amžiaus grupėje – 6,92, 46–55 metų amžiaus
grupėje – 6,97, o vyresnių nei 55 metų amžiaus grupėje – 6,44. Šio tyrimo
rezultatai parodė, kad mokytojų patiriamas stresas susijęs su jų sveikatos
būkle. Mokytojai, darbe patiriantys daugiau streso, turi daugiau sveikatos
sutrikimų.

Koks turi būti „geras
mokytojas“

Lietuvos
mokytojai paminėjo šias „gero mokytojo“ savybes:


sąžiningas,


smalsus,


gebantis patarti,


rūpestingas,


darbštus,


kritiškas,


visada pasitempęs,


geras pavyzdys kitiems,


supratingas,


gebantis atleisti,


ambicingas,


pasiaukojantis,


darboholikas,


vadovaujantis,


atsakingas,


turintis humoro jausmą,


viskuo besidomintis,


šiuolaikiškas,


visapusiškas,


mylintis vaikus,


visapusiškai išsilavinęs,


Mokytojas didžiąja raide.

Tokie
aukšti ir ne visada įgyvendinami reikalavimai sau irgi kelia stresą. Dauguma
mokytojų pripažįsta, kad mokytojavimas jiems tampa „gyvenimo būdu“. Net ir
namuose, laisvalaikiu jie neleidžia sau atsipalaiduoti, nes visada ir visur
turi būti „geru pavyzdžiu kitiems“.

 
Parašykite komentarą

Publikavo 26 balandžio, 2010 Uncategorized

 

Paprasti patarimai, kaip nepamiršti būti laimingam…

Iš brazilų
išminties. Vertė kun. A. Saulaitis SJ

1. Valgyk tik tada, kai esi alkanas; miegok tik
tada, kai esi mieguistas; jei kas neaišku,
tiesiog
 būk pats savimi ir sek paskui
savo nosį.

2.
Apkabink kitus dažnai, dar dažniau
pabučiuok ir juokis, nes jau vien tik
gyventimalonė.

3. Prašyk
visada atsiras kas nors, kas suteiks tau
tai, ko reikia.

4. Atsisveikink
su praėjusiais dalykais kas gyvena
praeitimi, vadinamas
muziejumi.

5. Liaukis pernelyg rūpinęsis.

6. Atleisk sau už kvailystes ir nesėkmę.

7.
Melskis dėkodamas, bet ne prašydamas. Jau
esi gavęs daugiau, negu reikia bręsti ir būti
laimingam.

8.
Nee
ikvok laiko neprasmingiems pokalbiams. Užuot  ginčyjęsis padainuok,
nusimaudyk ar pasivažinėk po parką dviarčiu.

9.
Nustok kitiems vadovauti. Liaukis gyventi pagal lenktyninio žirgo filosofiją: kuo toliau nubėgti ir nuolat girdėti
aplodismentus.

10. Rūpinkis savimi taip, tarsi rūpintumeisi
savo geriausiu draugu.

11.
Išreikšk savo ypatingumą. Bandyk nustoti rūkyti,
mankštinkis tris kart per savaitę.
Kasdien kažką savyje pakeisk. Atsiverk kitam žmogui.

12.
Padaryk, ką troškai ir galėjai daryti, bet gėdijaisi.
13. Padaryk
naujų klaidų.

14. Supaprastink savo gyvenimą.

15. Nustok krėsti kvailystes.

16. Nustok tyčiotis.

17. Tikėk MEILE.

18. Tikėk DRAUGYSTE.

19.Tikros draugystės nežūsta dėl smulkių nesutarimų. Jei žūsta, niekad
nebuvo nei draugystės, nei tikros.

20. VISADA BŪK LAIMINGAS

21. Žinok, kad tavo bičiulių laimė priklauso
nuo tavosios.

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo 26 balandžio, 2010 Uncategorized