RSS

Mėnesio archyvas: lapkričio 2011

Apie prabudimą

Tėvas beldžiasi į sūnaus kambario duris.

– Sūnau, – kviečia jis. – Prabusk!

Sūnus atsako:

-Tėti, aš nenoriu keltis.

Tėvas šaukia:

-Kelkis,tau reikia eiti į mokyklą.

Sūnus atsako:

-Aš nenoriu eiti į mokyklą.

-Kodėl nenori? – klausia tėvas.

-Dėl trijų priežasčių, – sako sūnus.

-Pirma: tai labai nuobodu; antra: vaikai mane erzina; ir trečia: aš nekenčiu mokyklos.“

O tėvas atsako:

-Ką gi, aš tau išvardinsiu tris priežastis, dėl kurių tu privalai eiti. Pirma: nes tai tavo pareiga; antra: tau keturiasdešimt penkeri metai; ir trečia: nes tu esi mokyklos direktorius. Prabusk, prabusk! Tu jau suaugai. Tu per didelis, kad miegotum. Prabusk!

(Autorius nežinomas)

Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo lapkričio 29, 2011 Uncategorized

 

Dvi sėklos

Derlingoje rudens žemėje gulėjo greta dvi sėklos.
– Noriu augti! – tarė pirmoji sėkla. – Įleisti šaknis į žemės gilumą ir išželdinti daigą. Sveikindama pavasarį, noriu lyg vėliavas išskleisti savo švelnučius pumpurus. Trokštu savo veidu pajusti saulės šilumą ir savo žiedlapiais – rytmetinės rasos palaimą!
Ir pradėjo augti.
– Koks likimas! – murmėjo antroji sėkla. – Aš bijau. Jei leisiu šaknis gilyn į žemę, nežinia, ką ten tamsoje rasiu. Jei stiebsiuosi aukštyn, kieti grumstai gali sužaloti mano gležnučius daigelius. O jei išskleisiu pumpurus, juos gali sudoroti kokia nors sraigė. Na, o kai praversiu savo puikius žiedlapius, koks nors berniūkštis turbūt mane išraus. Ne, verčiau palauksiu, kol bus pakankamai saugu.
Ir pradėjo laukti.
Ieškodama lesalo, pavasario žemėje kapstėsi višta. Pamatė belaukiančią sėklą ir sulesė.
Rizikuoti yra normalu. Tačiau niekada nereikia pamiršti, jog kartais pavyksta, o kartais – ne.

Autorius: Bruno Ferrero

2011-07-17.

 
Parašykite komentarą

Publikavo lapkričio 29, 2011 Uncategorized