RSS

Diagnozė:mokytojas

26 Bal

Visiškai neseniai savo „archyve“
radau Doc. Laimutės Bulotaitės straipsnį „Diagnozė: mokytojas, rašytą 2006m. lapkričio
mėn.4d.

Pastaruoju metu vis
plačiau pradėta kalbėti apie mokytojų fizinę būklę, saugumą darbe, pensijinio amžiaus
nustatymą ir t.t. Drįstu pasiūlyti perskaityti šio straipsnio ištrauką ir
palyginti šių dienų problemas su jau senokai atliktais tyrimais.

Diagnozė: mokytojas

Ar žmonių minioje galima
pažinti fiziką, psichologą ar ekonomistą? Manau, dauguma atsakytų neigiamai. O
ar galima pažinti mokytoją? Turbūt pradedate šypsotis ir pritariamai linkčioti galvomis.
Teigiamai į šį klausimą atsako ir patys mokytojai. Deja, pažinti juos galime ne
dėl sklindančio iš jų gerumo ar išminties…
Mokytojų patiriamo streso tyrimai

Pastaraisiais metais
padaugėjo mokytojų patiriamo streso tyrimų. Jie liudija, kad mokytojo darbas –
ganėtinai įtemptas. Šiuos tyrimus skatina, viena vertus, mokytojų, kaip
profesinės grupės, padėtis – jų sveikatos būklė, pasitenkinimas darbu,
ketinimai keisti darbą. Kita vertus – rūpestis moksleivių pažangumo kėlimu.
Tyrėjai jau seniai pripažino, kad moksleivių pažangumas labai smarkiai
priklauso nuo mokytojų psichologinės savijautos ir pasitenkinimo savo darbu.

Suomijoje atlikti
tyrimai parodė, kad 55 proc. visų darbuotojų patiria „perdegimo“ simptomus –
ypač emocinį išsekimą. 27 proc. mokytojų jaučia rimtus išsekimo simptomus (cit.
pagal Rasku A., Kinnunen U., 2003).

1997 metų Švedijos
statistikos departamento duomenimis, mokytojavimas – daugiausiai streso
kelianti specialybė. 64,3 proc. mokytojų prisipažino, kad beveik pusę savo
darbo laiko jie kenčia nuo streso. Tarp kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių
darbuotojų šis skaičius vidutiniškai siekia 46,8 proc. (Jacobsson C., Pousette
A., Thylefors I., 2001).

Anglijoje atliktų
mokytojų apklausų rezultatai rodo, kad trečdalis mokytojų kenčia nuo stipraus
streso arba „perdegimo“ sindromo (cit. pagal R. van Dick, U. Wagner, 2001).
Nacionalinės mokyklos direktorių asociacijos Anglijoje 2000 metais atlikta
apklausa parodė, kad 40 proc. apklaustų mokyklos direktorių pastaraisiais
metais kreipėsi į gydytojus del streso sukeltų problemų, 20 proc. mano, kad jie
vartoja per daug alkoholio, ir net 15 proc. įtaria, kad jie jau yra
alkoholikai. 25 proc. mokyklos direktorių patiria rimtų streso sukeltų
sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, nemiga, depresija bei skrandžio ir
virškinamojo trakto ligos (Matt Jarvis, 2002).

Ir amerikiečiai, ir
australai teigia, kad daug mokytojų dėl streso keičia darbą ar išeina į pensiją
anksčiau laiko.

Mokytojų patiriamo streso priežastys

Mokytojų
darbe nėra vienos pagrindinės streso priežasties. Jų yra daug, ir jos keičiasi.
Apžvelgus mokytojų patiriamo streso tyrimus, streso priežastis galima
suskirstyti į 6 grupes:


švietimo sistemos ir socialiniai pokyčiai,


vaidmenų konfliktai ir vaidmenų sumaištis,


prastos fizinės ir socialinės darbo sąlygos,


problemų keliantys mokiniai,


prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimo su kolegomis problemos,


problemų keliantys mokytojai (ši kategorija mažiau aptariama. Tai mokytojai,
kurie nenori keistis, nenori permainų, jų kvalifikacija yra žemesnė, prastesnis
pasirengimas dirbti ir pan.).

Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausę 218
mokytojų šešiolikoje vidutinio dydžio mokyklų Anglijoje, nustatė 14 reikšmingų
ryšių tarp streso priežasčių ir pasitenkinimo darbu, nebuvimo darbe dažnumo ir
ketinimo mesti mokytojavimą. Streso priežastys, pagal šiuos autorius, buvo
neigiamai susiję su pasitenkinimu darbu ir teigiamai – su pamokų praleidimo
dažnumu bei noru keisti darbą. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad veiksniai,
sukeliantys mokytojams stresą, yra labai subtilūs, gali būti laikini ir labai
asmeniški. Todėl tyrimų rezultatai kartais gali būti ir prieštaringi (Sutton G.
W., Huberty T. J., 2001.)

Lietuvos mokytojų patiriamas stresas

2005
m. mokytojų streso tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300 mokytojų iš
įvairių Lietuvos miestų bei rajonų – Vilniaus, Elektrėnų, Panevėžio, Ukmergės,
Kėdainių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 42,3 metai (jauniausias buvo 28 metų,
vyriausias – 68 metų). Darbo mokykloje stažas – nuo 1 metų iki daugiau nei 20
metų. Apklaustos 268 moterys ir 32 vyrai.

Mokytojai
vertino įvairius savo darbo aspektus pagal keliamą stresą nuo 1 (visai nekelia
streso) iki 4 (nuolat kelia stresą). Žemiau pateikiami kai kurių vertinimų
vidurkiai:


ataskaitų ir kitų „popierių“ gausa 3,02;


mažas atlyginimas 2,62;


mokytojo vaidmenų gausa (mokyti, auklėti, prižiūrėti…) 2,55;


švietimo sistemos reforma 2,53;


aukšti reikalavimai mokytojui 2,52;


netinkamas moksleivių elgesys 2,50;


mokymosi motyvacijos stoka 2,48;


visuomenės požiūris į mokytojo darbą 2,42;


nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23;


didelė atsakomybė 2,22;


moksleivių egzaminai 2,01;


darbo krūvis 1,92;


darbo sąlygos 1,91.

Mūsų
gauti rezultatai sutampa su kitų autorių atliktų tyrimų duomenimis. Didžiausią
stresą mokytojams kelia reikalavimai, keliami mokytojams (didelė atsakomybė,
mokytojų vaidmenų gausa, ataskaitų ir kitų dokumentų gausa, moksleivių
egzaminai). Mažiausią stresą kelia darbo aspektai, kuriuos galime pavadinti
„psichologiniu klimatu mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais
mokytojais ir pan.). Rezultatai parodė, kad mokytojų patiriamas stresas susijęs
su jų .pasitenkinimu darbu. Kuo didesnį stresą mokytojams kelia įvairūs jų
darbo aspektai, tuo jie mažiau patenkinti savo darbu.

Lietuvos mokytojų sveikatos būklė

Savo
sveikatos būklę 43,3 proc. apklaustų mokytojų apibūdino kaip gerą, 53 proc.
įvertino patenkinamai, o 3,7 proc. – prastai.

Dešimtbalėje
sistemoje mokytojų sveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterų – 6,92, o vyrų
šiek tiek didesnis – 7,30).

Dažniausiai
mokytojai skundėsi nuovargiu. Net 95,6 proc. apklaustųjų teigė jį patiriantys
bent kartą per savaitę. Antroje vietoje – galvos skausmai. Rečiau ar dažniau
galvos skausmą patiria 68,3 proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojų. Rezultatai
parodė, kad dauguma mokytojų patiriamų simptomų nėra tiesiogiai susiję su
amžiumi ir darbo stažu. Vyresnio amžiaus mokytojai dažniau skundžiasi tik
įtampa sprande bei pečių srityje ir aukštu kraujo spaudimu. Tačiau bendrai savo
sveikatos būklę bėgant metams mokytojai vertina blogiau. Bendras mokytojų
sveikatos vertinimo vidurkis 10 balų skalėje yra 6,93, jaunesnių nei 30 metų
mokytojų grupėje – 7,59, 31–45 metų amžiaus grupėje – 6,92, 46–55 metų amžiaus
grupėje – 6,97, o vyresnių nei 55 metų amžiaus grupėje – 6,44. Šio tyrimo
rezultatai parodė, kad mokytojų patiriamas stresas susijęs su jų sveikatos
būkle. Mokytojai, darbe patiriantys daugiau streso, turi daugiau sveikatos
sutrikimų.

Koks turi būti „geras
mokytojas“

Lietuvos
mokytojai paminėjo šias „gero mokytojo“ savybes:


sąžiningas,


smalsus,


gebantis patarti,


rūpestingas,


darbštus,


kritiškas,


visada pasitempęs,


geras pavyzdys kitiems,


supratingas,


gebantis atleisti,


ambicingas,


pasiaukojantis,


darboholikas,


vadovaujantis,


atsakingas,


turintis humoro jausmą,


viskuo besidomintis,


šiuolaikiškas,


visapusiškas,


mylintis vaikus,


visapusiškai išsilavinęs,


Mokytojas didžiąja raide.

Tokie
aukšti ir ne visada įgyvendinami reikalavimai sau irgi kelia stresą. Dauguma
mokytojų pripažįsta, kad mokytojavimas jiems tampa „gyvenimo būdu“. Net ir
namuose, laisvalaikiu jie neleidžia sau atsipalaiduoti, nes visada ir visur
turi būti „geru pavyzdžiu kitiems“.

Advertisements
 
Parašykite komentarą

Publikavo on balandžio 26, 2010 in Uncategorized

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: