RSS

Gyventi verta, nes tiek daug už ką esame vieni kitiems dėkingi

Amerikos rašytojas ir kuklaus gyvenimo pionierius H.D.Toro kiekvieną rytą, vos pabudęs, visados klausdavo savęs tų pačių trijų dalykų: 1. Kas gera mano gyvenime? 2. Dėl ko galiu būti laimingas? 3. Už ką turėčiau būti dėkingas?
Rašytojo patirtis: šie trys klausimai jau nuo pat ryto nuteikia žmogų palankiai, jis galvoja apie teigiamus dalykus. Jie sutvirtina žmogaus pasitikėjimą, jog eina teisingu keliu, primena sau ir kitiems praeityje padarytus gerus darbus. Jei porą savaičių patys asmeniškai tikrinsite šį Toro planą, galėsite konstatuoti štai ką: atsakymai į 1 ir 2 klausimus ne visada bus vienodi. Jie priklauso nuo nuotaikos.
Trečias klausimas visada pataiko į dešimtuką. Kad ir kokia sunki diena jūsų lauktų, kad ir kaip pavargę ar liūdni būtumėte, visada atrasite porą dalykų, už kuriuos galėtumėte būti dėkingi. Dėkingumo jausmas sustiprina jūsų ginamąsias jėgas, suteikia gyvenimo džiaugsmo.
Dėkingumas yra ta gyvybinė jėga, kuri lydi mus iki senatvės ir duoda vaisių.
Antonijus Malo pasakoja  istoriją apie senį, kuris savo sode kasė gilias duobes."Ką tu ten veiki"- paklausė jo kaimynas. "Sodinu mangų medelius", – atsakė senis. "Nejaugi ketini paragauti dar šių medžių vaisių?" – "Ne, taip ilgai aš negyvensiu, bet gyvens kiti. Per visą savo gyvenimą aš valgiau mangus nuo medžių, kuriuos pasodino kiti. Aš dabar tik išreiškiu savo padėką".
Jei jauti dėkingumą už tai, ką gavai, vadinasi draugauji su praeitimi. Jei iš dėkingumo pats darai ką nors gera – tai draugauji su dabartimi.Jei parodai, kiek daug vieni kitiems esame dėkingi – draugauji su ateitimi.
(Tai ne mano mintys, autoriaus nežinau)
Reklama
 
Parašykite komentarą

Publikavo gegužės 6, 2010 Uncategorized

 

Diagnozė:mokytojas

Visiškai neseniai savo „archyve“
radau Doc. Laimutės Bulotaitės straipsnį „Diagnozė: mokytojas, rašytą 2006m. lapkričio
mėn.4d.

Pastaruoju metu vis
plačiau pradėta kalbėti apie mokytojų fizinę būklę, saugumą darbe, pensijinio amžiaus
nustatymą ir t.t. Drįstu pasiūlyti perskaityti šio straipsnio ištrauką ir
palyginti šių dienų problemas su jau senokai atliktais tyrimais.

Diagnozė: mokytojas

Ar žmonių minioje galima
pažinti fiziką, psichologą ar ekonomistą? Manau, dauguma atsakytų neigiamai. O
ar galima pažinti mokytoją? Turbūt pradedate šypsotis ir pritariamai linkčioti galvomis.
Teigiamai į šį klausimą atsako ir patys mokytojai. Deja, pažinti juos galime ne
dėl sklindančio iš jų gerumo ar išminties…
Mokytojų patiriamo streso tyrimai

Pastaraisiais metais
padaugėjo mokytojų patiriamo streso tyrimų. Jie liudija, kad mokytojo darbas –
ganėtinai įtemptas. Šiuos tyrimus skatina, viena vertus, mokytojų, kaip
profesinės grupės, padėtis – jų sveikatos būklė, pasitenkinimas darbu,
ketinimai keisti darbą. Kita vertus – rūpestis moksleivių pažangumo kėlimu.
Tyrėjai jau seniai pripažino, kad moksleivių pažangumas labai smarkiai
priklauso nuo mokytojų psichologinės savijautos ir pasitenkinimo savo darbu.

Suomijoje atlikti
tyrimai parodė, kad 55 proc. visų darbuotojų patiria „perdegimo“ simptomus –
ypač emocinį išsekimą. 27 proc. mokytojų jaučia rimtus išsekimo simptomus (cit.
pagal Rasku A., Kinnunen U., 2003).

1997 metų Švedijos
statistikos departamento duomenimis, mokytojavimas – daugiausiai streso
kelianti specialybė. 64,3 proc. mokytojų prisipažino, kad beveik pusę savo
darbo laiko jie kenčia nuo streso. Tarp kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių
darbuotojų šis skaičius vidutiniškai siekia 46,8 proc. (Jacobsson C., Pousette
A., Thylefors I., 2001).

Anglijoje atliktų
mokytojų apklausų rezultatai rodo, kad trečdalis mokytojų kenčia nuo stipraus
streso arba „perdegimo“ sindromo (cit. pagal R. van Dick, U. Wagner, 2001).
Nacionalinės mokyklos direktorių asociacijos Anglijoje 2000 metais atlikta
apklausa parodė, kad 40 proc. apklaustų mokyklos direktorių pastaraisiais
metais kreipėsi į gydytojus del streso sukeltų problemų, 20 proc. mano, kad jie
vartoja per daug alkoholio, ir net 15 proc. įtaria, kad jie jau yra
alkoholikai. 25 proc. mokyklos direktorių patiria rimtų streso sukeltų
sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, nemiga, depresija bei skrandžio ir
virškinamojo trakto ligos (Matt Jarvis, 2002).

Ir amerikiečiai, ir
australai teigia, kad daug mokytojų dėl streso keičia darbą ar išeina į pensiją
anksčiau laiko.

Mokytojų patiriamo streso priežastys

Mokytojų
darbe nėra vienos pagrindinės streso priežasties. Jų yra daug, ir jos keičiasi.
Apžvelgus mokytojų patiriamo streso tyrimus, streso priežastis galima
suskirstyti į 6 grupes:


švietimo sistemos ir socialiniai pokyčiai,


vaidmenų konfliktai ir vaidmenų sumaištis,


prastos fizinės ir socialinės darbo sąlygos,


problemų keliantys mokiniai,


prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimo su kolegomis problemos,


problemų keliantys mokytojai (ši kategorija mažiau aptariama. Tai mokytojai,
kurie nenori keistis, nenori permainų, jų kvalifikacija yra žemesnė, prastesnis
pasirengimas dirbti ir pan.).

Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausę 218
mokytojų šešiolikoje vidutinio dydžio mokyklų Anglijoje, nustatė 14 reikšmingų
ryšių tarp streso priežasčių ir pasitenkinimo darbu, nebuvimo darbe dažnumo ir
ketinimo mesti mokytojavimą. Streso priežastys, pagal šiuos autorius, buvo
neigiamai susiję su pasitenkinimu darbu ir teigiamai – su pamokų praleidimo
dažnumu bei noru keisti darbą. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad veiksniai,
sukeliantys mokytojams stresą, yra labai subtilūs, gali būti laikini ir labai
asmeniški. Todėl tyrimų rezultatai kartais gali būti ir prieštaringi (Sutton G.
W., Huberty T. J., 2001.)

Lietuvos mokytojų patiriamas stresas

2005
m. mokytojų streso tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300 mokytojų iš
įvairių Lietuvos miestų bei rajonų – Vilniaus, Elektrėnų, Panevėžio, Ukmergės,
Kėdainių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 42,3 metai (jauniausias buvo 28 metų,
vyriausias – 68 metų). Darbo mokykloje stažas – nuo 1 metų iki daugiau nei 20
metų. Apklaustos 268 moterys ir 32 vyrai.

Mokytojai
vertino įvairius savo darbo aspektus pagal keliamą stresą nuo 1 (visai nekelia
streso) iki 4 (nuolat kelia stresą). Žemiau pateikiami kai kurių vertinimų
vidurkiai:


ataskaitų ir kitų „popierių“ gausa 3,02;


mažas atlyginimas 2,62;


mokytojo vaidmenų gausa (mokyti, auklėti, prižiūrėti…) 2,55;


švietimo sistemos reforma 2,53;


aukšti reikalavimai mokytojui 2,52;


netinkamas moksleivių elgesys 2,50;


mokymosi motyvacijos stoka 2,48;


visuomenės požiūris į mokytojo darbą 2,42;


nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23;


didelė atsakomybė 2,22;


moksleivių egzaminai 2,01;


darbo krūvis 1,92;


darbo sąlygos 1,91.

Mūsų
gauti rezultatai sutampa su kitų autorių atliktų tyrimų duomenimis. Didžiausią
stresą mokytojams kelia reikalavimai, keliami mokytojams (didelė atsakomybė,
mokytojų vaidmenų gausa, ataskaitų ir kitų dokumentų gausa, moksleivių
egzaminai). Mažiausią stresą kelia darbo aspektai, kuriuos galime pavadinti
„psichologiniu klimatu mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais
mokytojais ir pan.). Rezultatai parodė, kad mokytojų patiriamas stresas susijęs
su jų .pasitenkinimu darbu. Kuo didesnį stresą mokytojams kelia įvairūs jų
darbo aspektai, tuo jie mažiau patenkinti savo darbu.

Lietuvos mokytojų sveikatos būklė

Savo
sveikatos būklę 43,3 proc. apklaustų mokytojų apibūdino kaip gerą, 53 proc.
įvertino patenkinamai, o 3,7 proc. – prastai.

Dešimtbalėje
sistemoje mokytojų sveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterų – 6,92, o vyrų
šiek tiek didesnis – 7,30).

Dažniausiai
mokytojai skundėsi nuovargiu. Net 95,6 proc. apklaustųjų teigė jį patiriantys
bent kartą per savaitę. Antroje vietoje – galvos skausmai. Rečiau ar dažniau
galvos skausmą patiria 68,3 proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojų. Rezultatai
parodė, kad dauguma mokytojų patiriamų simptomų nėra tiesiogiai susiję su
amžiumi ir darbo stažu. Vyresnio amžiaus mokytojai dažniau skundžiasi tik
įtampa sprande bei pečių srityje ir aukštu kraujo spaudimu. Tačiau bendrai savo
sveikatos būklę bėgant metams mokytojai vertina blogiau. Bendras mokytojų
sveikatos vertinimo vidurkis 10 balų skalėje yra 6,93, jaunesnių nei 30 metų
mokytojų grupėje – 7,59, 31–45 metų amžiaus grupėje – 6,92, 46–55 metų amžiaus
grupėje – 6,97, o vyresnių nei 55 metų amžiaus grupėje – 6,44. Šio tyrimo
rezultatai parodė, kad mokytojų patiriamas stresas susijęs su jų sveikatos
būkle. Mokytojai, darbe patiriantys daugiau streso, turi daugiau sveikatos
sutrikimų.

Koks turi būti „geras
mokytojas“

Lietuvos
mokytojai paminėjo šias „gero mokytojo“ savybes:


sąžiningas,


smalsus,


gebantis patarti,


rūpestingas,


darbštus,


kritiškas,


visada pasitempęs,


geras pavyzdys kitiems,


supratingas,


gebantis atleisti,


ambicingas,


pasiaukojantis,


darboholikas,


vadovaujantis,


atsakingas,


turintis humoro jausmą,


viskuo besidomintis,


šiuolaikiškas,


visapusiškas,


mylintis vaikus,


visapusiškai išsilavinęs,


Mokytojas didžiąja raide.

Tokie
aukšti ir ne visada įgyvendinami reikalavimai sau irgi kelia stresą. Dauguma
mokytojų pripažįsta, kad mokytojavimas jiems tampa „gyvenimo būdu“. Net ir
namuose, laisvalaikiu jie neleidžia sau atsipalaiduoti, nes visada ir visur
turi būti „geru pavyzdžiu kitiems“.

 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 26, 2010 Uncategorized

 

Paprasti patarimai, kaip nepamiršti būti laimingam…

Iš brazilų
išminties. Vertė kun. A. Saulaitis SJ

1. Valgyk tik tada, kai esi alkanas; miegok tik
tada, kai esi mieguistas; jei kas neaišku,
tiesiog
 būk pats savimi ir sek paskui
savo nosį.

2.
Apkabink kitus dažnai, dar dažniau
pabučiuok ir juokis, nes jau vien tik
gyventimalonė.

3. Prašyk
visada atsiras kas nors, kas suteiks tau
tai, ko reikia.

4. Atsisveikink
su praėjusiais dalykais kas gyvena
praeitimi, vadinamas
muziejumi.

5. Liaukis pernelyg rūpinęsis.

6. Atleisk sau už kvailystes ir nesėkmę.

7.
Melskis dėkodamas, bet ne prašydamas. Jau
esi gavęs daugiau, negu reikia bręsti ir būti
laimingam.

8.
Nee
ikvok laiko neprasmingiems pokalbiams. Užuot  ginčyjęsis padainuok,
nusimaudyk ar pasivažinėk po parką dviarčiu.

9.
Nustok kitiems vadovauti. Liaukis gyventi pagal lenktyninio žirgo filosofiją: kuo toliau nubėgti ir nuolat girdėti
aplodismentus.

10. Rūpinkis savimi taip, tarsi rūpintumeisi
savo geriausiu draugu.

11.
Išreikšk savo ypatingumą. Bandyk nustoti rūkyti,
mankštinkis tris kart per savaitę.
Kasdien kažką savyje pakeisk. Atsiverk kitam žmogui.

12.
Padaryk, ką troškai ir galėjai daryti, bet gėdijaisi.
13. Padaryk
naujų klaidų.

14. Supaprastink savo gyvenimą.

15. Nustok krėsti kvailystes.

16. Nustok tyčiotis.

17. Tikėk MEILE.

18. Tikėk DRAUGYSTE.

19.Tikros draugystės nežūsta dėl smulkių nesutarimų. Jei žūsta, niekad
nebuvo nei draugystės, nei tikros.

20. VISADA BŪK LAIMINGAS

21. Žinok, kad tavo bičiulių laimė priklauso
nuo tavosios.

 

 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 26, 2010 Uncategorized

 

saugus internetas

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie smurtą, patyčias ne tik mokyklose, internetinėse svetainėse, bet ir daug kur mus supančioje aplinkoje. Puiku, kad organizuojamos įvairios prevencinės savaitės, kaip "Savaitė be patyčių", "Saugaus interneto savaitė" ir kt. Vienas iš naujausių sukurtų filmų, kurį turėtų pamatyti ne tik paaugliai, bet ir ( būtinai) jų tėvai, kiti mokyklos bendruomenės nariai – tai A.Seliutos dokumentinė juosta "Tinklas". (Trumpas videosiužetas įkeltas į asmeninę erdvę.) Arba peržiūrėti     
http://www.youtube.com/watch?v=2Gq72lMANfs&feature=PlayList&p=B1AF05BA070D77E9&playnext_from=PL&playnext=1&index=1
   
Pamačius šią juostą, abejingų nelieka.

 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 13, 2010 Uncategorized

 

“Pavasario dienos Europoje“

Kviečiu registruotis ir aktyviai dalyvauti projekte "Pavasario dienos 2010"
http://www.springday2010.net
 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 6, 2010 Uncategorized

 

Įdomūs pastebėjimai

Skaitydama John C.Friel ir Lindos D.Friel knygą "7 geriausių (šaunių) paauglių įpročiai", radau įdomią mintį. Gal ne vieną privers nusišypsoti, vertinant šiuolaikinio paauglio elgesį.
"…Mūsų jaunimas pamėgęs prabangą. Jis nepaiso elgesio taisyklių, niekina autoritetą, negerbia vyresniųjų. Šiais laikais vaikai yra tironai. Jie jau neatsistoja, kai į kambarį įeina vyresnieji, priešgyniauja tėvams, plepa suaugusiųjų draugijoje, ryte ryja maistą ir tyčiojasi iš mokytojų." Tikriausiai visi pritarsime šiai minčiai, kalbėdami apie  mokinius, neretai pridurdami, kad anksčiau buvo kitaip. Deja… nusišypsokite – pacituotos mintys priskiriamos Sokratui, gyvenusiam nuo 470 iki 399 metų prieš Kristų. Kuo daugiau viskas keičiasi, tuo labiau panašėja.
John C.Friel, Linda D.Friel. 7 geriausi (šauniausių) paauglių įpročiai.Vilnius, Tyto Alba,2003
 
Parašykite komentarą

Publikavo balandžio 5, 2010 Uncategorized

 

Mano tėtis, kai aš buvau…


4 metų  – mano tėtis
moka padaryti viską.

5 metų   – mano tėtis
labai daug visko žino.

6 metų   – mano tėtis
stipresnis už tavo tėtį.

8 metų   – mano tėtis
žino ne visiškai viską.

10 metų  – seniau, kai
tėtis augo viskas buvo tikrai kitaip.

12 metų   – o, tai
natūralu. Tėtis apie tai nežino. Jis per senas, kad atsimintų savo vaikystę.

14 metų   – nekreipkite
dėmesio į mano tėtį – jis labai senoviškas.

21 metų     jis? Dieve mano, jis beviltiškai atsilikęs.

25 metų   – tėtis apie
tai šį tą žino, bet jam ir derėtų, nes jis čia jau seniai.

30 metų    gal reikėtų paklausti tėčio, ką apie tai mano.
Be kita ko, jis labiau patyręs.

35 metų   – nepasitarusi
su tėčiu, nedarau nieko.

40 metų   – įdomu,
kaip visa tai būtų sutvarkęs tėtis. Jis buvo toks protingas ir turėjo tiek
daug     patirties.

50 metų  – bet ką
atiduočiau, kad tėtis būtų čia, kad galėčiau aptarti tai su juo. Blogai, kad
neįvertinau, koks jis buvo sumanus. Būčiau galėjusi daug ko iš jo išmokti.

 

                               Ann Landers,
Atgaiva sielai. 2001

 
Komentarų: 1

Publikavo kovo 16, 2010 Uncategorized