4 metų – mano tėtis
moka padaryti viską.
5 metų – mano tėtis
labai daug visko žino.
6 metų – mano tėtis
stipresnis už tavo tėtį.
8 metų – mano tėtis
žino ne visiškai viską.
10 metų – seniau, kai
tėtis augo viskas buvo tikrai kitaip.
12 metų – o, tai
natūralu. Tėtis apie tai nežino. Jis per senas, kad atsimintų savo vaikystę.
14 metų – nekreipkite
dėmesio į mano tėtį – jis labai senoviškas.
21 metų – jis? Dieve mano, jis beviltiškai atsilikęs.
25 metų – tėtis apie
tai šį tą žino, bet jam ir derėtų, nes jis čia jau seniai.
30 metų – gal reikėtų paklausti tėčio, ką apie tai mano.
Be kita ko, jis labiau patyręs.
35 metų – nepasitarusi
su tėčiu, nedarau nieko.
40 metų – įdomu,
kaip visa tai būtų sutvarkęs tėtis. Jis buvo toks protingas ir turėjo tiek
daug patirties.
50 metų – bet ką
atiduočiau, kad tėtis būtų čia, kad galėčiau aptarti tai su juo. Blogai, kad
neįvertinau, koks jis buvo sumanus. Būčiau galėjusi daug ko iš jo išmokti.
Ann Landers,
Atgaiva sielai. 2001